FREESTYLE PAGRINDAI

Tikriausiai teko girdėti, kad patys geriausi ir žinomiausi šokėjai pakartotinai kalba apie judėjimą be minčių – šoki, kai kūnas savaime, spontaniškai reaguoja į ritmą ir muziką.  Žinoma, tai vienas iš naudingiausių šokėjo įgūdžių, bet turi suprasti, kad tai ne kažkas tolimo ir nepasiekiamo – ties tuo yra dirbama kiekvieną dieną, ir jei suprasi freestyle ypatybes, galėsi greitai pasiekti tam tikrų praktinių rezultatų.

Freestyle‘as tarsi kūno spontaniškumas – kai tavo judesiai tampa refleksų ir pasireiškia savaime, priklausomai nuo ritmo ir garso takelio emocionalumo. Tai labai panašu į kovos menus – norint padaryti smūgį, nereikia apie jį galvoti. Reikalingi šimtai pakartojimų ir praktika, kurioje naudoji tą patį judesį skirtinguose ritmo modeliuose. Bet kartais ir to neužtenka…

Kūno spontaniškumas ateina tada, kai kūnas laisvai palaiko pagrindinį ritmą ir gali persijungti į poliritmus (ritmas ritme), todėl, pirmasis dalykas, kuris sudaro freestyle‘o pagrindą – tai gera šokių bazė (grūvas, pagrindiniai žingsneliai, variacijos). Bet, tai lemia ne tik kokį judėjimą naudosi, bet ir variacijų spontaniškumą, todėl antras įgūdis – gebėjimas naudoti išmoktus judesius skirtinguose lygiuose, su skirtingu greičiu ir skirtingu dinaminiu turiniu.

Tam, kad kūnas greičiau pasiektų spontaniškumo lygį, reikia pasistengti periodiškai daryti tam tikrus pratimus:

  • Šokti užmerktomis akimis, sutelkiant dėmesį į raumenis ir kūną, tegul visas dėmesis nueina į muziką ir nebūna susijęs su mintimis kokius judesius daryti;
  • Geras darbas su baziniais žingsneliais, variacijų kūrimas (skirtinguose ritmuose ir su skirtingais akcentais);
  • Nedideli bet dažni džemai;
  • Judesių atidirbimas skirtinguose lygiuose (aukštai, vidutiniškai, pusiau pritūpus, ant kelių, gulant);
  • Skirtingi pratimai tobulinti freestyle įgūdžius;
  • Improvizacija pagal nepažįstamą ir skirtingų krypčių muziką.

Svarbiausia – sukoncentruotas darbas. Tai nėra kažkas, ką galima pasiekti per porą treniruočių, reikia daug laiko darbui. Pasistenk negalvoti apie judesius specialiai, tarsi giliau prasiskverbti į ritmą, o tam reikalingas aiškus muzikos grūvo jausmas, ir tai daug svarbiau negu daugybės judesių ar muzikinio takelio struktūros žinojimas – jei takelis veža, tai galima atsiduoti emocijoms, o ne galvoti apie tai ką daryti. Jei rimtai pasirengei išmokti gerai improvizuoti, lavink muzikinį jausmą. Labai svarbu išmokti gaudyti basus. Svarbu susijungti su muzika šokyje. Tik tokiu atveju sugebėsi pasiekti kažką vertingo.

Svarbi taisyklėlaikas. Skirti šokių treniruotėms kiek įmanoma daugiau laiko. Net turėdamas didžiulį šokių talentą, bet lankant treniruotes studijoje tik du kartus per savaitę ir nesitreniruojant namie, nepavyks šokti norimame, aukštame lygyje. Žiūrėk vaizdo įrašus, treniruokis prieš veidrodį, mokykis bazinių judesių, galbūt pavyks sugalvoti naujų judesių ar variacijų. Ir svarbu niekada nesustoti. Profesionalūs šokėjai visada tęsia darbą su savimi ir su savo šokiu.

Svarbų vaidmenį atlieka šokio technika. Tu gali laikyti save šokėju iš prigimties – tai tavo teisė. Bet paprastus junginius privalai žinoti. Taip, improvizacija išties yra kieta, bet tai bus visiškai nenaudinga jei nežinosi elementarių judesių.

Per šokį išreišk savajį “AŠ”. Šokis – tai puikus būdas papasakoti žmonėms apie save, kuo gyveni, kuo kvėpuoji, apie savo svajones ir norus.

Laužyk taisykles. Jei nori improvizuoti savo šokių stiliuje, tau reikia išmokti jo techniką, suprasti jo esmę, vėliau galima bandyti surasti savo asmeninį ir nepakartojimą stilių. Ir nebijok grįžti prie pagrindų ir paprastų pratimų vėl ir vėl – tai kaip tik tai, ką reikia daryti daugiausiai, tam kad vėliau niekas nevaržytų muzikinėje išraiškoje.