Šokis ir kvėpavimas

Nors daugelis žino, kad kvėpavimo pratimai yra naudingi, tačiau tik nedaugelis jais naudojasi šokdami. O juk šie pratimai padidina ištvermę, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, o erotinių šokių judesiams suteikia natūralią plastiką.
Dauguma kvėpavimo technikų iš esmės skiriasi viena nuo kitos, bet tai nereiškia, kad jomis nereikia pasitikėti, ar išsirinkti vienintelę teisingą. Visos jos geros – tiesiog skirtingais keliais siekiama tų pačių tikslų.
Apžvelgsime keletą iš jų ir susiesime su tikslais ir šokių užsiėmimais. Mūsų tikslas – ne išmokyti praktiškai naudotis atskiromis kvėpavimo technikomis (tam yra nemažai puikių vadovų), bet padėti susiorientuoti jų gausume ir pritaikyme šokant.
Geriausiai žinomi yra jogos kvėpavimo pratimai (detaliai pratimų neaprašinėsime, nes netilptų į šį straipsnį, be to egzistuoja daugybė knygų – vadovų). Trumpai tariant, jo esmė slypi lėtame lygiame iškvėpime per lūpas „vamzdeliu“. Jūs tarsi pučiate į žvakę taip lygiai, kad liepsna nevirpa, o tik tolygiai pasvyra į šoną.
Šio kvėpavimo pratimo praktinis pritaikymas choreografijoje šiek tiek apribojamas tuo, kad paskui norisi prigulti ir netgi nusnūsti. Todėl jį geriausia naudoti užsiėmimų pabaigoje. Apvalomasis kvėpavimas labai nuramina ir gerai nuteikia.
Jogos kvėpavimo praktikoje yra įdomių pratimų, skirtų audinių prisodrinimui deguonimi. Gilus, intensyvus įkvėpimas per nosį ir trumpas, greitas iškvėpimas per burną. Esant aukštiems įkvėpimo ir iškvėpimo dažniams įsisavinamas didelis kiekis deguonies. O tai nuima nuovargį po aerobikos treniruotės, pvz. , po greitų energingų šokių, šuolių ir pan. Šio pratimo rezultatas toks, kad žmogus, galima sakyti , „užmiršta“, jog pavargo.
Tarp kitko, tokie kvėpavimo pratimai padeda numalšinti įvairaus skausmo pojūčius. Šie pratimai aktyviai pritaikomi ir gimdyme. Iš pradžių gali šiek tiek svaigti galva, bet tai visiškai normalu. Svaigulys atsiranda nuo deguonies pertekliaus, todėl patarimą pratintis palaipsniui.
Kyla klausimas- kaip geriausiai pritaikyti kvėpavimo pratimus šokių užsiėmimuose? Išskirsime 2 formas, nors jūs, pasitelkę fantaziją ir išanalizavę pratimų efektyvumą, rasite jų (formų) kur kas daugiau.

1. Intensyvus kvėpavimas palaipsniui jį greitinant. Pasiekus maksimumą, tempas palaipsniui mažinamas. Tikslinga derinti su rankų judesiais įkvėpimo metu uždarant krūtinės ląstą. Taip kvėpavimas tampa gilus, o taip pat ugdomas mokinio sugebėjimas išplėsti ir sutraukti krūtinės ląstą, kas yra būtina šokio judesiuose.

2. Daugiapakopis kvėpavimas. Pirmą kartą įkvepiate minimaliai, paskui iškvepiate ne iki galo, sekantis įkvėpimas kiek gilesnis ir vėl nepilnas iškvėpimas ir tt. Tokių kvėpavimo pakopų gali būti 3, 4 ar daugiau.
Strielnikovos metodika.
Aleksandra Nikolajevna Strielnikova – pedagogė, dirbanti su daugeliu Maskvos teatrų. Dar nuo septyniasdešimtųjų ji dirba su aktorių, vokalistų, diktorių balso „pastatymu“. Jos kvėpavimo metodikos pagrindas- forsuotas įkvėpimas, esant aukštam kvėpavimo dažniui. Suprantama, kvėpavimo pratimai ilgai netrunka- 4 ar 8 kartus. Įkvepiama tik per nosį (tarsi šniurkščiotumėte), iškvepiama pasyviai per burną (anksčiau aprašytame jogos pavyzdyje – iškvėpimas labai aktyvus).
Ši metodika draudžia garsiai iškvėpti.
Kvėpavimas pasitarnauja didinant plaučių tūrį, o tai teigiamai veikia ištvermę.
Šokių užsiėmimuose galima naudotis ankstesnio pavyzdžio forma (intensyvus jogos kvėpavimas). Jūs paklausite – koks tarp jų skirtumas?
Kaip jau rašėme, jogai forsuoja iškvėpimą, o Srielnikova- įkvėpimą. Atitinkamai pasirenkame kvėpavimo pratimą pagal šokio judesį. Jei judesio akcentas tenka rankom išskleidžiant krūtinės ląstą, tai naudojamės Strielnikovos kvėpavimo metodika (nors lėtesniame tempe galimas ir jogos kvėpavimas). Jei akcentuojamas susitraukimas, tai puikiai tinka intensyvus jogos iškvėpimas per burną. Naudojant staigų iškvėpimą po gilaus įkvėpimo, kontrakcija būna gilesnė. Mokiniai aptinka naujas judesių atlikimo galimybes, atlikdami seniau žinomus judesius su daug didesne amplitude.
Kvėpavimas puikiai dera darant bangas aukštyn ir žemyn, su kontrakcija, atliekant pasilenkimus ir kitus judesius. Negalima nuvertinti kvėpavimo kontrolės moderniame šokyje. Iš pradžių būna sunku sukoncentruoti dėmesį į savo kvėpavimą šokant, todėl tikslinga kvėpavimo technologijas įdiegti palaipsniui. Iš pradžių- tik atskiruose judesiuose, paskui- keliuose ir tt.
Svarbus momentas, tai būtinybė pilvo kvėpavimą sujungti su krūtininiu. Šis momentas yra fiksuojamas visose kvėpavimo praktikose, todėl mes jį pateikiame atskirai. Dažniausiai žmonės naudoja krūtininį kvėpavimą, kai tuo tarpu, sujungus pilvo sienelės ir diafragminį kvėpavimą, procesas įgauna didesnį intensyvumą. Visą tai sujungti su šokio praktika yra labai sudėtinga, todėl tai dažniausiai atliekama atskirų pratimų pavidalu turint tikslą padidinti šokėų ištvermę ir bendrą sveikatos stovį.
Egzistuoja ir trijų fazių kvėpavimo metodika, sėkmingai išbandyta Rusioje su klasikinio šokio besimokančiais šokėjais. Ir nederamai pamiršta. Šios praktikos tikslas – išmokyti kontroliuoti kvėpavimą. Ypatingai tai svarbu atliekant daugkartinius šuolius, kai kvėpavimas nevalingai sumažėja ir tampa paviršutinišku. Esmė – kvėpavimo ciklo padalinimas į tris dalis: iškvėpimas, pauzė, „kvėpavimo sugrįžimas“ (t. y. įkvėpimas). Pritaikymo sunkumas glūdi tame, kad tokį kvėpavimą yra sunku susieti su judesiais. Vienok, pabandę šitaip kvėpuoti, jūs pastebėsite, kad kvėpavimas nėra paviršutiniškas.
Ir dar šis tas apie naudą sveikatai. Žinia, jauni ir sveiki žmonės nemėgsta skaityti nuobodžių samprotavimų apie naudą, bet vis tik pabandysime atkreipti jūsų dėmesį į tai. Šio straipsnio autorė ruošėsi chirurginei tonzilių operacijai. Daktarai vienu balsu tvirtino, kad tik operacija gali padėti, o pačios savaime tonzilės gali sumažėti nebent tik per stebuklą. Bet gyvenimo įvykiai privertė operaciją atidėti, o paskui autorė užsiėmė kvėpavimo praktikomis mokant šiuolaikinių šokių. Po poros metų šios veiklos tonzilės sumažėjo iki normos ribų. Taip kad kvėpavimo praktika – tai fantastika!
Atlikdami kvėpavimo pratimus, jauskite saiką . Bet koks perdozuotas vaistas tampa nuodu. Jei abejojate, žvilgterėkite į knygą, o jų šia tema daugybė. Be to, juk tai vis dėlto šokių užsiėmimai. Kvėpavimas vaidina pagalbinę rolę, tad gerai , jei jūs naudojatės kvėpavimo technikomis atlikdami konkrečius šokių judesius.
Sėkmės!

Šaltinis www.idance.ru