King-Tut (Tutting)

Įvadas

Šis staipsnis yra skirtas tokiai stilių krypčiai kaip king-tut. Panašaus tipo poreikis brendo pakankamai seniai, įskaitant tą faktą, kad pats king-tut labai populiarus. Stilius nusipelnė atskiro dėmesio ir išeina iš funky stilių rėmų, king – tut dabartiniais rėmais daugiau apribotas. Nežiūrint į akivaizdų paprastumą, king-tut dinamiškai vystosi ir jau dabar jungia į save įvairias technikas, nurodymus ir pakeitimus. Šiame straipsnyje mes, pagal jėgas, pasistengsime apimti visus šio šokio aspektus, detaliai pristatydami medžiagą prieinamoje formoje.
Būtina iškart pasakyti, kad už išdėstytos informacijos šimtaprocentinį patikimumą, ypač liečiančios istoriškuosius aspektus ir terminologiją, autorius neatsako. Funky stilių istorija ir terminologija iki šiol oficialiai neužfiksuota ir nepatvirtinta. Vis dėlto, duomenys, išdėstyti apačioje, atėjo iš šiuolaikinių pionierių šokių, taigi yra verti dėmesio.
Šaltiniai imti iš internetinio puslapio www.mrwiggles.biz, autoriaus Sem Klemente (jis juk Mr. Wiggles), minėto internetinio puslapio forumo (sunku išvardinti visus, kurie pasidalino informacija), taip pat nedidelis įnašas „King-tut naujokams“.

Kas per „King-tut“ ir su kuo jis valgomas. Stiliaus istorija ir aprašymas.

Unikalus ir savaip nepakartojamas, king-tut vertas to, kad būtų atskira ir pilnai savarankiška kryptis. Galbūt neveltui pasiekta jo atsiradimo istorija. Rytų, ypač Indijos, šokiai, retkarčiais labai primena king-tut, nežiūrint į skirtingą judesių kilmę.
Kas liečia pavadinimą, tai čia viskas paprasta. King-tut – trumpinys angliškų žodžių „King Tutankhamon“, tai reiškia „Karalius Tutanchamonas“. Šie žodžiai patys už save jau pasako iš kur atėjo šokis. Tačiau negalima ignoruoti ir tolesnės informacijos.
Kaip vieno iš įvairesnio funky stiliaus king-tut istoriją mes pažymėsime, kad rimtu išsivystymui stimulu buvo, kaip keistai tai neskambėtų, animacinis personažas Bags Banni (Bugs Bunny). Pirmos kartos šokėjai, tokie kaip Boogaloo Shrimp (atlikėjas Turbo filme „Breaking“), Animation ir Mr. Re pasakoja, kad kai serija su Bags Banni, kur jis krėtė išdaigas Egipto faraonų dvasiose, pateko į ekranus, dauguma pasistengė panaudoti pozicijas ir judesius, pamatytus animaciniame filmuke. Be abejo įkvėpimas buvo ir patys piešiniai, rasti Egipto piramidėse. Jų įsikūnijimas šokyje ir tapo prototipu šiuolaikinio king-tut.
Vis dėlto, jeigu mes pažvelgsime į tuos pačius indiškus šokius arba į pilvo šokį, tai pamatysim, kad originali „pirmoji pozicija“ mūsų nurodymų, kur rankos sudėtos kartu krūtinės lygyje, paimta būtent iš čia. Ir nežiūrint į tai, kad panašios pozicijos rytietiškų šokių kopijuoja visai ne faraonus, o greičiau Budą.
Tačiau nežiūrint į visą neapibrėžtumą to, kas sukūrė stilių, negalima nepaminėti tokių pionierių kaip Poppin‘Taco, Mark „King Tut“ Benson, Skeeter Rabbit ir Steve Martins. Vėliau įtakos šokėjams taip pat turėjo Mr. Wiggles, išleidęs savo laiku video, visiškai paskiręs king-tut stiliui.
Vizualiame plane king-tut taip išskiriamas, kad nepažinti jo praktiškai neįmanoma. Stilius remiasi geometrinėmis figūromis su kojų, kūno korpuso, galvos, pečių, dilbių ir delnų pagalba. Aišku rankos dominuoja šokyje, tačiau pilnavertis king-tut būtinai apjungia kojų ir kūno korpuso judesius. Pagrindiniai judesiai yra riešų, pečių ir alkūnių. Jų lankstumas ir judrumas daugumoje aprūpina atlikimo kokybe ir grožiu. Nors negalima užmiršti klubų ir kelių.
Svarbiausias king-tut principas – laikymasis tiesių kampų tarp plaštakų, dilbių ir pečių. Kaip sako žymus šokėjas Vadim Savenkov, šiame šokyje yra tam tikrų „Kinijos ir Egipto temų, dėlionės tema, puzlė“.
King-tut charakteristika yra, sakykim, pozos, kur alkūnės pakeltos pečių lygyje, randančios viena su kita vienoje linijoje, ir sulenktos 90 laipsnių kampu. Riešai sulenkti tokiu pačiu kampu ir randasi virš arba po alkūnėmis. Tokiu būdu figūros primena apverstą raidę „S“.
Iš pradžių king-tut buvo judesių rinkinys, pasikartojantys arba imituojantys ir pastatytas remiantis pagarsėjusiu Egipto piramidėse rastų piešinių principu. O tai reiškia, kad buvo dominuojančios padėties, kur rankos randasi iš kūno zonos – taip vadinama „outer tuts“ arba „išorinis king-tut“. Šokyje buvo keičiamos pozicijos, kaip taisyklė nutiko tai sklandžiai ir žemu tempu. Pavyzdžiui, puikiai buvo atliktas solo Eddi Ellison‘o filme „Break it“.
Šiuolaikinis king-tut labiau dinamiškas, apjungia žymiai sunkesnius piešinius ir jų pastatymus. Įvairios technikos atlieka darbą ne dviejuose, kaip anksčiau, o trijuose išmatavimuose, skirtingai kombinuojant tuos pačius kampus. Aktyviai yra naudojamos kojos, kūno korpusas, kartais šokėjas pereina ir į apatinį lygį, pereinant tokiu būdu tarp funky stiliaus ir stiliumi bi-boing‘e.

Nuo ko pradėti? Pagrindiniai principai ir pagalbiniai pratimai.

Kas liečia pagrindinius king-tut principus, kaip stiliaus, tai čia ne viskas yra sudėtinga. Ypač didelę svarbą turi du pagrindiniai etapai. Pirma, aišku yra laikymąsis tiesiųjų kampų. Apie tai jau kalbėta aukščiau. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad kokybiški ir gerai sudaryti kampai užima šokyje ne paskutinį vaidmenį. Nebaisu, jeigu jūs fiziškai nesate stiprus, tarkim sulenkti riešą 90 laipsnių kampu. Laikantis likusiųjų principų kompensuojasi visi kiti trūkumai.
Antra, bendra kūno korpuso padėtis. Kaip ir bet kurioje šiuolaikinio šokio kryptyje, būtina atminti, kad šokate jūs, perkeltine prasme, visu kūnu, o ne tik rankomis. Todėl kaip jūs save laikote, bendras įspūdis jūsų pasirodymo yra esminis poveikis. Dėl tokio struktūriškai aiškaus stiliaus tai svarbu yra dvigubai. Sutulijaus faraonas vargu ar patiks aplinkiniams, todėl neužmirškite: nugara tiesi, pečiai nuleisti, veidas pakeltas, žiūrim tiesiai ir lygiai. Ir atsimenam kojas, klubus, dubenį.
Trečia, atlikimo greitis. Šiuo metu galima pasekti dviem būdais. Kažkas teikia pirmenybę greitam king-tut, greitam pozicijų pasikeitimui, kuomet kampai silpnai pereina iš vieno į kitą. Kitiems labiau tinka sunkus, tikslus ir labiau klasikinis variantas, kur kiekviena pozicija funkcionuoja ir akcentuojasi pagal stiprią muziką. Teisingo varianto čia nėra ir negali būti, dauguma šokėjų sėkmingai derina abu režimus, tačiau pagrindinis reikalavimas čia vienas – tai muzika. Užmiršti tai, kad jūs šokate pagal muziką – neatleidžiama. Šokėjas, kuris neseka paskui ritmą, paprasčiausiai gadina šokį, paverčia pačias painiausias kombinacijas į mėšlungišką dirbtinumą. Atskirai galima priminti delnų padėtį. Galima dalykas, kad jūs jau pastebėjote, kad pirštai lengvai įlinksta į vidinę pusę, kai pridedate jėgas, tam kad ištiesti delną. Tam, kad išvengti panašių „nelygumų“, egzistuoja keli delnų padėties būdai. Pirmas, kai delnas truputį sulenktas, susidaro tam tikras kampas. Pirštai sulenkti į kumštį. Šis variantas charakterizuojamas senajai mokyklai, tarkim Eddi Ellison savo filme, prieš atlikdamas king-tut laiko delnus būtent taip. Antras, jo laikosi ir straipsnio autorius, turbūt yra mažiau tradicinis, bet vizualiai geresnis, nors ir reikalauja tam tikro pripratimo. Esmė ta, kad delnas primena laivelio formą. Vidurinis pirštas yra tiesioje linijoje su riešu, o rodomasis ir bevardis kaip ir palaiko jį iš apačios (delno viduje), nors neliečiant vieną su kitu. Didysis pirštas randasi po delnu. Prie to, visi pirštai, mažasis irgi, įtempti ir „tiesiasi“ į priekį. Kalbant apie pratimus, reikia iškart suprasti, kam jie reikalingi ir ko mes norime pasiekti jų pagalba. Galbūt verta padalinti juos į du tipus. Pirmo tipo pratimai tarnaus fizinių galimybių pagerėjimui, kuomet antras tipas bus nukreiptas į techniškąją ir estitiškąja pusę.
Pirmajam tipui priskiriame viską, kas susiję su tempimu. Tam kad laikyti kūną sulektą 90 laipsnių kampu, reikalinga fiziška jėga. Taigi apšildant kūną būtinai yra temiamos plaštakos ir pečiai. Stovim tiesiai, kojos suglaustos, rankos tiesios ir ištiestos į šonus. Delnai tiesūs, pirštai suspausti. Lenkiam plaštakas tokiu būdu, kad delnai būtų atversti iš vidinės pusės į išorę, o pirštai žiūrėtų į viršų, ir tempiam sąnarius. Tada atverčiam delnus į save ir iš naujo tempiam. Nuleidžiam pirštukus į apačią ir kartojam judesį iš naujo.
Dar vienas tempimo pratimas delnams buvo paminėtas forume žymaus vakarų šokėjo misterio Viggls. Būtina atsistoti šalia tiesios sienos ir atsiremti į ją delnu pečių lygyje, kad kampas tarp delno ir dilbio sudarytų 90 lapsnių kampą. Po to, pridedant tam tikras jėgas leisti delną žemyn, neatitraukiant nuo sienos. Tokiu būdu galima tempti raiščius naudojant visą kūno svorį ir fizinę jėgą.
Pečių sąnarių judrumas ne ką mažiau svarbus, kadangi kiekviename pratime mes atliekame kitą judesį.
Kojos plačiau už pečius, rankos už nugaros, pirštai suglausti kartu. Neatleidus ir nesulenkus rankų, keliame jas į viršų. Pasiekus atramą, pasilenkiame. Nugarą laikome tiesią ir dar kartą tempiame tiesias rankas į viršų.
Antras pratimų tipas, kaip jau buvo kalbėta, nukreiptas į technikos veikimą, ir čia mes sustojame prie tų pačių kampų sudarymą.
Atliekant kitą pratimą, mes keliame sau tikslą: pasiekti aiškaus ir automatizuoto skirtingų piešinių atkūrimo su maksimaliai galima šokėjui kokybe. Skamba sudėtingai, tačiau viskas yra daug paprasčiau. Mūsų atmintis – kietas dalykas. Jeigu išmokti vieną kartą, pamiršti judesio neįmanoma. Bet ir per daug išmokti, tiesą sakant, ne visada lengva. Todėl besimokant judesių, reikia mokytis iškart teisingai. Tam mes nusistatome sau keletą – nuo 8 iki 10 pagrindinių pozicijų. Jose galima ir reikalaujama naudoti ne tik rankas, bet ir kūno korpusą su kojomis. Dabar atsistojame prieš veidrodį, išsirenkame vieną poziciją ir stovime tol, kol nepavargs raumenys, iki penkių minučių. Tam reikia iš pradžių būtinai koreguoti poziciją, kiek įmanoma artėti prie idealo. Todėl imame toliau kitą poziciją ir kartojame taip kaip aprašyta pirmoji.
Vėliau galima paįvairinti judesį: sujungiant poziciją su pagal muziką ritmiškai sutrumpintais raumenų judesiais, kurie leidžia vienu kartu tobulėti. Svarbi akimirka – aiškus pozicijų atlikimas. Šio straipsnio autorius priėjo panašios metodikos savarankiškai, ir atitinkamai atidirbo ją ant savęs bei savo mokinių ir gavo puikius rezultatus. Misteris Viggls atsiliepė apie pratimus taip pat teigiamai, kai prieš keletą metų aš publikavau jį dabartinio internetinio puslapio www.mrwiggles.biz forume.

Nuorodos į King-tut. Aprošamoji terminologija.

Nežiūrint į vizualųjį vientisumą ir bendrus principus, king – tut, kaip stilius, turi tam tikrų pakeitimų, charakterizuojančių skirtingais principais kampų sukūrimo seką vizualiu efektu ir panašiomis detalėmis. Visa, žemiau aprašyta, terminologija su aprašymais paimta iš internetinio puslapio www.mrwiggles.biz forumo. Reikia paminėti, kad ši informacija labai skirėsi, todėl ir buvo nuspręsta pabandyti ją susisteminti. Tai aišku ne visi terminai ir nuorodos, kuriuos galima sutikti šiame stiliuje. Mes paėmėme dažniausiais naudojamus, smulkiai aprašytus ir populiarius stilius.
3D Tuts – king – tut 3 D formatu. Jo koncepcija daugumoje analogiška „boxes“ principams. Vienas iš aprašymo variantų – reikia įsivaizduoti, pasaulis sudarytas linijomis kaip brėžinys. Ir pačios rankos taip pat gali tokias linijas kurti. Kitais žodžiais, šokėjas piešia sunkius, 3 D formato geometrines figūras ir, šokio metu, jas keičia.
Inner / Outer Tuts – čia viskas paprasta. Pažodžiui, king – tut „vidinis“ ir „išorinis“ skiriasi vienas nuo kito pozicijomis ir rankų padėtimi. „Išorinės“ pozicijos – rankos yra už kūno korpuso ribos. Kitaip sakant, visi kampai, prieš išskiriant į šonus, pakelti į viršų arba nuleisti į apačią. „Vidinės“ arba „outer tuts“ pozicijos kaip tik atliekamos asmeninėje kūno korpuso erdvėje, tai reiškia prieš save (prieš krūtinę, pečių lygyje, pilvo ir t.t.)
Boxes – pažodžiui „dėžės“. Ne pats geriausias vertimas, todėl vartosime „boxes“. Ši koncepcija užsitarnauja labai panašaus dėmesio kaip ankščiau minėtos pozicijos. „Boxes“ – tai king – tut evoliucija, naujas priėjimas ir naujas mentalitetas, išreikštas senomis priemonėmis. Senosios mokyklos king – tut šokėjas įsivaizduoja šokį kaip tam tikrų pozicijų kaitas. Jų pagalba žmogus gali papasakoti istoriją, išreikšdamas jausmus arba tiesiog sukurti iliuziją. Panašiai Bags Banni, visiems gerai žinomo animacinio filmo herojui, šokėjas parodo pozicijas, sutelkdamas į juos visą dėmesį ir tokiu būdu parodo visą šokio esmę. „Boxes“ esmė ne tik pačios pozicijos, bet ir perėjimai tarp jų. Aišku, pirmame plane yra rankų darbas. Dirbant su erdve, apibrėžiamos tos pačios pagarsėjusios „dėžės“, linijos, įvairios geometrinės figūros. Susidaro sunkus ir, kas yra svarbiausia, dinamiškas, trimatis piešinys. Rezultatas – pasiekiama visiškai skirtinga plano iliuzija, bet ne mažiau įspūdingas vizualinis efektas.
Prayer position / tuts – viena iš bazinių pozicijų. Tai „maldos pozicija“. Nuo jos prasideda dauguma judesių. Kaip stilius „prayer tuts“ reiškia dažną ryšį su laikysena arba jos variantus (tarkim, kai delnai suglausti atbulai vienas kito, pirštais žemyn).
Waterfall tuts – „krioklys“. Nežiūrint į tam tikrus šokėjų ginčus, verta pasakyti, kad tai nėra vienas kažkoks tai judesys ar laikysena. Tai yra atskiras stilius. Jo esmė kombinacijose, pastatytose ant delnų ir riešų sukimosi žemyn. Kažkam tai vizualiai primena krioklį, kažkam ne, bet pavadinimas kilo vienam iš king – tut pionierių ir funky stilių profesionalui Misteriui Ri (Mr. Re), kuris waterfalls tuts eigoje imitavo krentančio vandens garsą.
Back tuts – išvertus iš anglų kalbos „back“ reiškia nugarą. Štai ir darome išvadą. Atskiru stiliumi vargu ar galime pavadinti, bet „back tuts“ – laikysena, kurioje dalis judesių ir kampų daroma už nugaros (už galvos).
Wrist rolls – riešo sukimas. Tai yra vienas iš pagrindinių elementų king – tut technikoje. Riešo sukimas turi būti atliekamas visiškai atskirai kitų kūno dalių, tame tarpe ir rankų. Paprasčiausias variantas: galima tiesiog atversti delną į kūno korpusą ar nuo jo, tokiu būdu nupiešiant pusrutulį. Daug sudėtingesni judesiai yra tada, kai tokiam pačiam pasukimui 180 laipsnių kampu riešas apibrėžia pilną ratą. Nepamirškite, kad pirmajame 180 laipsnių sukime, taip kaip ir antrame, delnas keičia savo poziciją (pavyzdžiui, iš pradžių atversta žemyn, po to judesio viduryje judesys į viršų, o gale vėl į apačią).
Threads – „pereiti“. Tam kad geriau suprasti, nesunku yra įsivaziduoti kas yra „threads“. Paaiškinsim remiantis pavyzdžiu. Ištieskite ranką tiesiai prieš save, sulekite per alkūnę lygiagrečiai grindims, sudarant lygų kampą. Tuomet sulenkite riešą, turite gauti vėl tokį patį tiesų kampą. Riešas turi liesti petį. Tokiu būdu prieš krūtinę atsiranda uždara erdvė. Esant tokioje padėtyje, pabandykite pereiti su kita ranka į šią erdvę iš apačios (arba iš viršaus, kaip norite) Dabar galite pasveikinti save, jūs, turbūt, jau supratote „threads“ reikšmę king –tut stiliuje.
Wave tuts. Iš pavadinimo jau matome, kad tai yra dviejų stilių darinys: king – tut ir waving. Tai ne abstrakčios bangos, sudarytos iš kažkokių neaiškių geometrinių principų, bet king – tut, siejantis su vaidmeni, kuriame ir dominuoja waving. Tokiu būdu, iš vienos fiksuotos pozicijos į kitą jūs pereinate įgyvendinami bangas. Kitaip sakant, pradedate ir pabaigiate bangas įvairiomis king – tut padėtimis. Pavyzdžiui, dešinė ranka pozicijoje A, kairė – B. Jums būtina pakeisti kairės rankos padėtį, pereinant į tašką A. Todėl jūs iš pozicijos A dešinės rankos darote bangą į kairę ranką ir t.t.

Straipsnį vertė:

Dovilė Movčan