Interviu su popping meistru – Pakelika, šokančių nuo 1979 metu

Pakelika, taip pat žinomas kaip „The Visual Assassin“ iš repo grupės Kottonmouth Kings, šoka nuo 1979. Žmonėms jis labiausiai žinomas dėl to, kad yra pilnateisis hip-hop grupės narys/šokėjas. Šis atvejis yra unikalus, nes Pakelika grupėje tiktai šoka, tačiau turi lygiateisį balsą grupės sprendimuose bei gauna tokį patį atlyginimą. Dar vienas įdomus dalykas – dažniausiai jis būna su kauke. Jo kaukė reiškia, jog svarbu ne tai, kas esu, o tai, ką darau. Be didesnių išvedžiojimų – Pakelika.

Westcoastpoppin: Kada pradėjai šokti poppingą?
Pakelika: Pradėjau būdamas jaunas. 1979 metais.

Westcoastpoppin: Kaip susidomėjai poppingu? Kokio amžiaus būdamas?
Pakelika: Pamačiau bičą, kuris įsidėjęs į burną elektros lemputę ją uždegė… Poppindamas. Mane užkabino.

Westcoastpoppin: Kaip gavai savo vardą?
Pakelika: Na, Pakelika yra mano vardas havajietiškai. Užaugau su havajiečių šeima ir šį vardą naudoju nuo penkiolikos. Prieš tai daugelis mane žinojo kaip twee‘dee.

Westcoastpoppin: Ar priklausai kokiai nors crew? Jei taip, kokiai?
Pakelika: Nepriklausau jokiai poppingo komandai. Esu pilnateisis Kottonmouth Kings narys.

Westcoastpoppin: Iš kur tu kilęs? Kur gyveni dabar?
Pakelika: Gimiau Portsmouth, VA, tačiau didžiąja laiko dalį augdamas praleidau Oxnard‘e, Kalifornijoje. Pastaruosius 16 metų gyvenu Los Angeles.

Westcoastpoppin: Ar yra koks nors konkretus stilius, dėl kurio buvai žinomas?
Pakelika: Freestyling ir popping. Savo stilių vadinu HYDRO-MECHANIX.

Westcoastpoppin: Nuolat girdime, kad senais laikais niekas nešoko kaip kas nors kitas. Kiekviena crew turi savo stilius ir individualumą. Gal gali papasakoti apie tai? Taip pat papasakok, ką tu matai šiandienos šokyje. Ko naujajai kartai trūksta? Kaip mes galėtume to pasiekti?
Pakelika: Mano nuomone, skirtumas yra atkaklume bei technologijose. Mes neturėjome DVD, vaizdo kasečių, iš kurių galėtume mokytis. Turėjai tiesiog eiti ir ieškoti. Naujajai kartai tai kaip dviašmenis kardas. Visi DVD privalumai atėjo su kaina. Jaunesni šokėjai anksčiau ar vėliau save suras ir tik tuomet jie galės progresuoti. Dauguma labai jaudinasi ar jie tai daro taip, ar kitaip, ar taip daryti yra teisinga, ar ne. Šokis juk visai ne apie tai. Tai priklauso choreografijai. Bet ne šokiui.

Westcoastpoppin: Kaip manai, koks didžiausias skirtumas tarp šiandienos ir praeities šokio pasaulių?
Pakelika: Dabar yra mažiau kūrybiškumo ir jokios naujos muzikos. Taip pat neteisingai suprantamos kovos ir ką jos iš tiesų reiškia. Vien dėl to, kad konkursas(turnyras) yra vadinamas kova, dar nereiškia, kad tai iš tiesų yra kova. Ar bent jau tai nėra tai, ką kova reiškia man. Konkursai yra dėl pripažinimo, apdovanojimo, ego. Kovojimas… kovojimas yra tai, kuomet tu leidi visiem suprasti, kad tavo sielos niekas nepaneigs. Teisėjai nereikalingi – užtenka pažiūrėti į akis…

Westcoastpoppin: Kas seniau buvo žinomi popperiai? Kas juos padarė žinomus?
Pakelika: Na, visi OGs(Original Generation – pionieriai) buvo žinomi: Free, Skeet, Robot Prince, Boppin Ronnie, Animation, Flat Top, One Arm Bandit, Pete, Taco, Shrimp, Smiley, Mario, Cooley, Casper, Jeffrey Daniels, Anthony Thomas, C-mo, Puppet, Jazzy, Paul Sanchez. Jau tada jie buvo OGs, bet jie vis dar buvo aktyvūs. Kai išeidavau šokti, dažnai su jais susidurdavau.

Westcoastpoppin: Kas tave įkvėpdavo? Ką seniau jūs darydavote kitaip įkvėpimui gauti?
Pakelika: Įkvėpimas… Jo gavau iš skirtingų šaltinių. Muhammad Ali – dėl jo akiplėšiško pasitikėjimo savim; Bruce Lee – įkvėpe jo filosofija ir požiūris į meną; vaikinas su elektros lempute burnoje, dėl kurio pradėjau šokti. Mano gyvenimas. Taip pat Free. Jis mane išmokė, kad tam, jog pasiekčiau lygį, kurį norėjau pasiekti, reikia preciziškumo ir tobulumo. Už tai jam dėkoju, nes jis tikrai neprivalėjo man nieko aiškinti, tačiau pamate, kad aš tikrai mylių šį meną ir pasidalino savo žiniomis su manim. Taip pat įkvėpė tai, kad sutikau daug OGs(tikiuosi sutikti dar) ir išgirdau jų istorijas. Įkcėpia ir naujosios kartos atstovai – tie, kurie nebijo būti savimi.

Westcoastpoppin: Ar treniravaisi su kokia nors grupe/žmogumi/mokytoju? Jei taip, su kuo?
Pakelika: Neturėjau vieno mokytojo. Turėjau mentorių – Free. Jis man padėjo smulkiais patarimais apie meną, kuriuo mes užsiimame, ir pakėlė mane į aukštesnį lygį.

Westcoastpoppin: Ar naujoji karta vis dar gali tave įkvėpti?
Pakelika: Žinai, kas yra juokinga? Prieš aštuonis metus iš karto būčiau atrėžęs NE. Tačiau žinojau, kad žmonėms prireiks šiek tiek laiko, kad jie atrastų save ir nebūtų tiesiog kažkieno kopijos. Nes šokis juk ne apie tai. Choreografija – gal. Šokis – nelabai. Vienai šokėjų grupei tuomet pasakiau, kad jiems reikės dešimties metų, kad kažką pasiektų. Tai pasakiau tik dėl to, nes norėjau pažiūrėti, kaip jie reaguos. Jie reagavo taip, kaip tikėjaus, bet dabar jau supranta, apie ką tuomet kalbėjau. Poto, kai dauguma jų susierzino, pasakiau, kad dabar aš geresnis nei buvau prieš 10 metų. Minčių procesai. Tuomet kai kurie suprato, apie ką aš kalbu, tačiau jiems vistiek reikėjo laiko savęs beieškant. Bet dabar… Taip, kai kuriuose šokėjuose aš matau dalį progreso, kurį tikėjaus pamatyti. Ir tai yra šaunu. Vis dar manau, kad žmonėm reikia plėsti savo žinias apie gatvės šokį po 84-ųjų. Jaunieji taip turėtų ieškoti įkvėpimo kituose šokiuose.

Westcoastpoppin: Kaip anksčiau buvo teisėjaujama kovoms? Ar manai, kad geriau teisėjajauma dabar, ar anksčiau? Ką manai apie turnyrus ir apie kovas?
Pakelika: Na, turnyrai yra turnyrai… iš anksto nustatytas laikas, data, muzika, teisėjai, dar prisideda politika. Mes dalyvaudavome turnyruose… kad turėtume už ką nusipirkti alaus ar įeiti į klubą. Kovos… kovos nutinka iškart. Nereikia minios, teisėjų… Užtenka pažvelgti į akis. Norėčiau, kad naujoji karta geriau visa tai suprastų. Žmogus gali laimėti krūvą turnyrų, tačiau dar nereiškia, kad jis gali kovoti ar laimėti kovą. Turnyrai, jei šokėjas savęs nekontroliuos, gali neigiamai paveikti jo ego. Turnyrai yra dėl linksmumo, prizų, savo ego glostymo. Kovos yra intensyvios ir jas valdo siela. Tiesą žino abi pusės ir nesvarbu, ar kuri nors pusė sau meluoja, ar ne. Tai jų reikalas. Akivaizdu yra tai, kad turnyrą gali laimėti netgi apsimesdamas kitu žmogumi, naudodamas jo sielą ir judesius. Bet kovose… kovose, jeigu tik naudoji kažkieno stilių ir neturi savo, pralaimi akimirksniu. Taigi turnyrai man įspūdžio nedaro. Kovos daro.

Westcoastpoppin: Dabarties ir praeitis lygis – kokius matai skirtumus? Būk tikslus (muzikalumas, technika, originalumas, minios valdymas, personažas ir t.t.).
Pakelika: Lygis… įdomi tema. Manau, kad techniškai viską dar galima sulyginti, tačiau visko kito naujajai kartai trūksta.
Muzikalumas gerėja, tačiau jei žmogus šoka tik pagal vieno tipo muziką ar ritmą – tai pakankamai lengva.
Originalumas dar ateis. Dėl to, kad žmonėm trūksta žinių apie šokį po 84-ųjų, jie galvoja, kad daro kažką naujo, tačiau iš to, ką man pačiam teko matyti, galiu pasakyti, kad iš tiesų tai nieko naujo.
Tiesa, Finger Tut‘ai pradeda gyvuoti kaip atskiras stilius ir dėl to yra atsakinga būtent naujoji karta. Tačiau be naujos muzikos sukurti kažką naujo yra sunku. Mes šokome pagal rap, electronic, house… pagal šitą pačią muziką šokama ir dabar.
Personažas yra tai, kas tave padarys žinomą. Kiekvienas OG turi savo personažą. Tai yra labiausiai nuvertinamas šokio aspektas. Mano personažas yra žinomas visame pasaulyje daugybėje skirtingų sferų. Kai kuriuose šalyse mane lydi policija, o gatvėmis mane vaikosi 1000 žmonių ir plešia nuo manęs drabužius. Personažas yra labai svarbu.

Westcoastpoppin: Kokia tavo nuomonė apie internetą ir tai, kad jis tapo pagrindine poppingo bendruomenės bendravimo priemone?
Pakelika: Internetas, kaip ir DVD, yra tiek palaiminimas, tiek prakeiksmas. Vistik manau, kad geras nusveria blogą. Nors vis dar nesu dėl to tikras. Dėl viešumo, be abejo, šokiui tai yra labai naudinga. Tačiau, mano nuomone, tai kenkia ieškojimui ir atkaklumui.

Westcoastpoppin: Kaip manai, kodėl poppingas atgimė? Kas dėl to atsakingas?
Pakelika: Pasikartosiu: poppingas niekada nebuvo miręs, jis keitėsi. Kai tik išpopuliarėjo repas, šokiai keitėsi. Vistik jeigu tu gyvenai vakarų pakrantėje, poppingas ir lockingas visuomet buvo aplinkui. Po „blizgančio“ poppingo periodo labiau išpopuliarėjo freestyle, tačiau poppingas visada buvo to dalis. Taigi negaliu pasakyti, kad kažkas konkrečiai sugrąžino poppingą.
Man tiesiai į akis sakydavo, kad poppingas neturi nieko bendro su hip-hopu… Aš atsakydavau, kad „dabar jau turi, nes aš šoku pagal repą.“
Pamenu, 9 dešimtmečio pradžioje visi lockeriai ir popperiai bandė šokti hip-hop‘ą – tai tikrai neatrodė gerai. Įvairiuose vietose galėjai sutikti Free, C-mo, Kaloni(RIP), mane, taip pat kai kuriuos OGs. Jie(OGs) mėgo šokti pagal funką, ne pagal repą ar raggamuffin. Mes pakėlėm ir pakeitėm šokį. Jei dabar tu poppini pagal repą, tai darai dėl manęs ir mano bendraamžių.
Jei pažiūrėtum Reck‘N‘Shop: Live From Brooklyn(filmas), pamatytum, kad Stretch(Buddha Stretch) ir jo vaikinai taip buvo įtakojami poppingo.
Visi vėl pradėjo šokti, nes Lil Ceaser vėl pradėjo rengti vakarėlius Radiotron‘e. Tai buvo vieta b-boyams, popperiams, lockeriams, hip-hop šokėjams, lygiai taip, kaip seniau.
Taigi gal ir galima sakyti, kad netiesiogiai už sugrįžimą atsakingas Lil Ceaser.

Westcoastpoppin: Kyla daug kalbų apie muziką, pagal kurią žmonės turetų poppinti. Ką tu manai apie naujus muzikos stilius? Ar manai, kad prisitaikint prie naujosios kartos muzikos, stiliai išsivystis į kažką naujo? Kokios dainos yra tavo mėgstamiausios?
Pakelika: Nemanau, kad yra naujos muzikos… Jei paklaustum manęs, tai, kaip ir sakiau, jei poppini pagal repą, housą tai dėl to, kad tai darėme mes su bendraamžiais.
Tikrai norėčiau, kad ši karta turėtų savo muziką. Mėgstamiausios dainos… hmmm, jų per daug. Man patinka šokti pagal visokią muziką: nuo punk iki rap, soul, breaks, funk, electronic, reggae, havajietišką.

Westcoastpoppin: Visuomenei tu labiausiai esi žinomas kaip grupės „The Kottonmouth Kings“ narys. Kaip į tai įsitraukei? Kokia tavo istorija grupėje? Kada pradėjai su jais keliauti po turus?
Pakelika: Tada jau dirbau šioje industrijoje… šokau daugelyje reklamų, keliuose filmuose, klipuose, TV laidose ir t.t. Taip pat dirbau vaškinių figūrų muziejuje. Jie man mokėjo už tai, kad pas juos treniruočiaus – taip į šį darbą žiūrėjau. Tai buvo puiku ir aš pasidariau gero pinigo.
Na, kas dėl grupės… Brad X, KMK įkūrėjas, buvo klubo organizatorius(Artist Groove Network) Los Angeles‘e. 10 dešimtmečio pradžioje eidavau į jų renginius ir šokdavau. Jis visuomet stebėdavo mane šokantį valandomis iki pat galo. Bradas sukosi muzikos versle, grupėms, su kuriomis dirbo prieš tai, suveikė kontraktus su Eazy E(Ruthless Records) ir Hollywood records.
Jis manęs paklausė, ar norėčiau pamatyti vienos grupės pasirodymą. Atsakiau, kad norėčiau. Taigi nuėjome į koncertą ir pamačiau Dlock, Richter ir Saint atliekant savo gabalus.Tuomet Bradas paklausė, ar norėčiau priklausyti grupei. Pasakiau, kad taip. Dar pasakiau, kad tuomet turėčiau gauti tokį patį atlyginimą kaip ir visi, būti pilnateisis grupės narys ir turėti balsą sprendimuose…
Kitą dieną jis su kitais vyrukais iš grupės atvažiavo į vaškinių figūrų muziejų – norėjo, kad bičai pamatytų, ką aš darau. Vėliau kartu parūkėm. Jie sutiko. Kiekvieną savaitę Los Angele darėme pasirodymus, vėliau pradėjom po truputį keliauti. Kai apšildėm kažkokią grupę, visi pamatė mūsų gyvą pasirodymą. Dabar, po 12 metų, viskas jau surašyta istorijois knygose.

Westcoastpoppin: Kaip tvarkaisi su scenos baime? Kas darosi tavo galvoje kai šoki ant scenos ir žinai, kad tave stebi milijonai?
Pakelika: Scenos baimė… niekad to neturėjau. Manau, kad to atsikračiau vien išgyvendamas vakarėliuose ir klubuose, kuriose tikrai būdavo sunku… Į sceną žiūriu kaip į vietą, kurioje galiu atsikratyti savo pykčio. O galvoj darosi tokie dalykai: man nusišikt, ar tai patinka miniai, ar ne… bet, kai aš baigsiu, jie tai gerbs.

Westcoastpoppin: Kas yra HYDRO-MECHANIX stilius?
Pakelika: Šis pavadinimas kilo iš mano sielos… tai esu aš – kaip aš linksminu publiką, tai ritmas… Tai daugiau filosofija, nei stilius.
Negaliu žmogaus išmokyti šokti – tai jo paties vidinis pasirinkimas. Tačiau mes galime apsikeisti nuomonėmis ir tikėtis, kad tai padės žmogui lygį, kurį jis pasiekti nori.

Westcoastpoppin: Ką patartum žmogui, kuris norėtų pradėti šokti?
Pakelika: Daryk tai iš meilės… pagrindinis ir svarbiausias dalykas.

Westcoastpoppin: Kaip manai, ką jaunieji šokėjai turėtų daryti, kad šokis augtų? Prisijungti prie masinės žiniasklaidos? Likti pogrindyje? Užsidirbti pinigų iš šokio? Ko tikiesi iš naujos kartos, kuri tęsią šią meno formą?
Pakelika: Svarbu viskas, ką išvardinai viršuje. Jei nori būti versle, turi suprasti šį verslą. Jei nori likti pogrindyje – irgi gerai. Aš tik tikiuosi matyti progresą.
Neužtenka tiesiog eiti pro duris, kurios tau atviros… atidaryk naujas duris tam, kad kažkas kitas galėtų pro jas įeiti ir atidaryti naujas. Kai tu šoki, OGs nori matyti tik tavo sielą.