Hip-Hop’o atsiradimas ir raida

Prieš trejus metus aš nieko nenumaniau ir net nesidomėjau hip-hopu, bet atsitiktiktinumo dėka aš susipažinau su daugeliu žmonių, kuriems ši muzika, šokis, gyvenimo stilius yra savas, pamažu jis tapo savas ir man. Tai, ką sužinojau per trejus metus, noriu papasakoti ir jums.

Visų pirma, hip-hop’as nėra repo muzika, tai progresuojanti pasaulinė kultūra, ypač populiari jaunimo tarpe, ir repas yra tik viena šios kultūros požymių – sudedamųjų dalių. Repas negali egzistuoti be Hip-Hop kulūros, arba atvirkščiai. Tai tarsi nuo sporto atskirti lažybas party poker, ar nuo vasaros – šašlykų kepimą. Iš viso hiphopą sudaro 9 elementai: breikas, MC menas (repavimas), graffiti menas, DJ menas, bytboksas (gebėjimas lūpų ir mikrofono pagalba išgauti muziką), gatvės stilius, gatvės kalba, gatvės patirtis, gatvės verslas arba gatvės mainai. Taip buvo aštuntajame dešimtmetyje Niujorke, taip yra ir dabar, tik jau visame pasaulyje.

Hiphopo istorija prasidėjo 1969 metais Pietų Bronkse, Niujorke. Tiesa, žodžio „hiphopas“ tada dar nebuvo, jis atsirado tik po penkerių metų. 1969 metais legendinis didžėjus, Kul Herkas, sugalvojo kitą žodį: „b-boys“ – sutrumpinimas nuo „break boys“. Kul Herkas į Bronksą atvyko iš Jamaikos ir įvedė savitą gatvės vakarėlių supratimą, kur didžėjus suka plokšteles, o poetai kalba pagal muziką.. Į rūsius ar apleistus namus, kuriuose jie vyko, ateidavo daug jaunimo, žmonės rinkdavosi prie klubų durų, kur grojo jų pamėgti didžėjai. Vis labiau tarp Niujorko „b-boy“ populiarėjo hiphopo šokis, vadinamas breiku, o jau 1972 metais Bronkse ir Harleme buvo daug breiko brigadų, kurios dalijo miesto teritoriją ir šoko kiekviena savo sankryžoje.

Kita visiems žinoma ankstyvojo hiphopo kryptis buvo graffiti. Ši kryptis atsirado 1970 metais, kai 16-metis juodaodis Demetrivsas iš Vašingtion Hajtso pradėjo dažais rašyti savo pravardę – Taki 183 – ant Niujorko pastatų sienų. Tokios žymos buvo vadinamos „tagais“, ir jos dažniausiai buvo siejamos su breikerių pravardėmis.

Bet pats didžiausias hiphopo iškilimas buvo, žinoma, repo muzikos atsiradimas. Prasidėjo viskas 1975 metais, kai Kul Herkas vakarėlyje klube „Hevalo“ paėmė mikrofoną ir pradėjo breiko metu kalbėtis su šokančia minia. Visiems patiko. Iš pradžių tai buvo kokios nors palaikančios frazės, vėliau į šį monologą buvo įtrauktos ir kitos improvizacijos. Tai anuomet buvo vadinama ne repu, o žodžiu „emceeing“. Repo šaknys glūdi tradicinėje Afrikos kultūroje, bet literatūroje apie repą ir jo formas pradėta rašyti maždaug 1930 metais Harleme ir Pietų Bronkse. Jaunimas varžėsi, kad kiek galima geriau improvizuotų eiliuotą tekstą pagal griežtas taisykles. Du varžovai pakaitomis keitėsi savo tekstais, kol vienas pralaimėdavo. Tuo metu repo tikslu buvo kiek galima stipriau įžeisti savo varžovą, o dar geriau – jo motiną ar seserį. Laikui bėgant hiphopas ėmė keistis. 1974 metais DJ Afrika Bambaataa įsteigė pusiau religinę organizaciją „Zulu Nations“- ir tai buvo repo ideologizacijos pradžia. Būtent tada ir atsiranda pats hiphopo terminas, apjungęs muziką, šokį, gyvenimo būdą ir ideologiją.

Terminas „hip-hop šokis“ apima daug stilių, įskaitant šokius, kurie dažniausiai asocijuojasi su hiphopo kultūra. Šitie stiliai labai išpopuliarėjo iš dalies dėl to, kad visame pasaulyje populiarėjo hiphopo muzika. Šis terminas dažniausiai naudojamas nurodant breiko šokį. Kiekviena šokio šaka turi dar daugiau atšakų, stilių. Viskas ganėtinai painu, tik ilgus metus šokantys žmonės išmano visas subtilybes.

Lietuvoje hiphop‘o stilius, kaip ir daugelis dalykų, atkeliavo iš Vakarų. Viskas prasidėjo 1988-aisiais, byrant TSSR. Tuo laikotarpiu per sieną sunkėsi vis daugiau informacijos apie Vakaruose gyvuojančias kultūras ir subkultūras, bet jaunimui svarbiausia jų sudėtinė dalis buvo muzika. Pačioje pradžioje jos pasekėjus suskaičiuoti būtų pakakę dviženklio skaičiaus per visą Lietuvą, bet palaipsniui tas skaičius tendecingai didėjo. Šis didėjimas galų gale virto taip vadinamąja „pirma banga“. Hiphopą propaguojančio jaunimo buvo nemaža, tačiau daugelis, keičiantis muzikos stilių dominavimui, keitė ir savo įvaizdį gatvės visuomenėje. Laikas bėgo, banga nuslopo, tačiau „tikrieji“ – tie, kurių širdžių ritmas iš tikro plakė „ritmą“, liko. Nauja kultūra plėtėsi, jos propaguotojų skaičius sparčiai kilo, galiausiai tai tapo mada. Mūsų šalyje ir šiandien, neatslūgus įvairiausių subkultūrų populiarumui, vis daugėja žmonių, vienaip ar kitaip prisidedančių prie šios veiklos.

O iš hip-hopo reikia pasiimti tik geriausiaus, sau priimtinus dalykus. Man visų pirma tai – muzika ir šokis. Šią muziką reikia jausti, ne tik girdėti, bet ir klausyti. Jei jauti šią muziką, tiesiog negali nejudėti. Teko girdėti, kad repo žmonės neklauso, nes nepriimtini dainų tekstai. Tačiau yra visokių dainų, visokių tekstų, tereikia atsirinkti sau priimtiną. O man, jei ritmas geras, nesvarbu, kokie žodžiai, galiu įsijausti į muziką, būti pikta ar gera, save įsivaizduoti tamsiose Niujorko gatvėse, getuose ar saulėtame papludimyje. Taigi manau, kad žmonės, kurie klauso lietuviškos popmuzikos, niekada neklausys hip-hopo, o jei klausys – nejaus tokio malonumo. Tai per daug skirtinga muzika, kurios klausant reikia išgirsti ne tk tai, kas dainuojama, bet ir žinoti, kodėl, nes hiphopas turi gilią ir painią istoriją,

,,Urban dance 2 vs. 2”, ,,Urban dance 7 vs.7”, ,,Streetstyle”, ,,Can I kick it?!”, Lietuvos hip-hop čempionatas, ,,Baltick Cup” – tai renginiai, kasmet vykstantys Lietuvoje, skirti hip-hopo šokių mėgėjams ir profesionalams, sutraukiantys daug jaunų žmonių. Šiuose renginiuose hip-hopas tampa gyvas, nes didelis garsas, muzika, žiūrovų palaikymas, šviesos ir, žinoma, judesys daro senųjų Niujorko gatvių įspūdį, nepalieka abejingų, norisi grįžti dar ir dar, kol tai tampa tradicija ir neatsiejama gyvenimo dalimi. Vis dažniau į Lietuvą užsuka ir užsienio šalių šokėjai, čia jie veda seminarus, šokių pamokas, o lietuviai sparčiai juda į priekį, tobulėja. Konkursuose dalyvaujančių komandų skaičius vis auga, pasirodymai tampa vis įdomesni, bet smagiausia yra kiekvieną kartą renginiuose matyti ne tik tuos pačius veidus, bet ir daugybę naujų, ir jausti, kad visus mus vienija hip-hopas.

Parengė:

Deimantė Mikėnaitė