Funky stiliai (animation, strobbing, king tutting ir kt.)

Animation – stilius gimė po Sindbado-jūrininko filmų pasirodymo 70-aisiais, kuriuose buvo naudojama specifinė claymation – lėlių animacijos – technika. Animuotų veikėjų judesiai buvo ne grakštūs, o trūkčiojantys. Kitaip sakant, kiekvienas judesys dalijosi į daugybę fazių su sulaikymais kai lėlė perkeldavo arba keitė kūno dalių padėtį. Šokėjai pabandė nukopijuoti šį vizualinį efektą, galiausiai susikūrė stilius animation. Beje, viena iš Animation atšakų vadinasi sindbad style. Animation turi nemažai panašumų su strobing ir dimestop. Skirtumas tik judesių greityje, sustojimų dažnyje. Pagrindinis animation turinys – įvairios eisenos rūšys.

Strobing – Judesių stroboskopo šviesoje imitacija. Kaip ir kiti, susideda iš gausybės smulkių(arba nelabai) fazių/sustojimų, su šiukščiais perėjimais tarp jų. Itin svarbu tai, kad lengvam ir teisingam stiliaus atlikimui raumenys turi būti atpalaiduoti. Pradžioje tai gali pasirodyti pernelyg sunku ir net neįmanoma, tačiau užspaudus raumenis negalima pasiekti tikslaus efekto atkūrimo. Mr. Wiggles strobing‘ui rekomenduoja naudoti gerai visiems pažįstamus judesius ar gestus(pavyzdžiui pirštinių apsimovimas, nosinaitės išėimimas, skrybelės užsidėjimas ir t.t.). Pirma būtina atidirbti judesį tolygiai ir atsipalaidavus, paskui taip pat tolygiai, bet su pilnu raumenu itempimu. Po to, kada jaučiate, jog raumenys „įsiminė“ judesį", atsipalaiduokite ir pabandykite atlikti tą patį su sustojimais. Neskubėkite ir neįsitempkite. Viskas ateis su praktika.

Dimestop – Tai stilius ir fiksacijos būdas. Pavadinimas kilo nuo amerikietiško „dime“ – 25 centų moneta, ir „stop“ – sustojimas.Tai aiškinama tuo, jog kai žmogus mokėsi šios pakraipos, jis mėtė aplink save monėtas, o užlipęs ant monetos judesio metu šokėjas akimirkai sustingdavo. Taigi dimestop – tai staigus kūno sustojimas arba jo dalies, bet (!) kokio nors impulso ar stūmio, kas yra būdinga hitting ir popping stiliams. Originalus robotas pagal Roberto Sildžo (booting‘o protevis) versija, kuris buvo populiarus 70-aisiais, atliekamas kaip tik su dimestop pagalba. T.y. staigių judesių nėra, vietoj to raumenys pastoviai tebėra nedidėleje įtampoje. Tai daroma tam, kad geriausiai juos kontroliuotų.

Floating/Gliding – Slydimas yra atskira funkstyle rušis ir atskiras judesys. Iš viso tėra daugiau nei 40 variacijų. Labiausiai populiarūs – glide (slankiojimas į kairę, dešinę ar įvairių geometrinių figūrų tipų), moonwalk – "mėnulio eisena", populiarizuota (bet ne sukurta) Maiklo Džeksono, ir "wiggle walk" – Mr.Wiggles kūrinys (wiggle angl. – zigzagas). Tai, žinoma, neįskaičiuojant visokių knee glides – slankiojimo ant kelių. Pagrindinė visų glide idėja – judesys sukuria tam tikro judesio iliuziją, pavyzdžiui, kad jūs judate į vieną pusę, o jus nepastebimai nuneša į kitą (tarkim moonwalk, kuris buvo atliekamas dar mimų, tokių kaip didysis Marselis Marso, ir kuris vadinasi "walk against the wind" – vaikščiojimas prieš vėją). Kas liečia atlikimo techniką, tai tikriausiai yra skonio reikalas, bet, pasak vieno Vakarų šokėjo, slysti reikia kuo tolygiau. Jis turėjo omeny, kad jūsų korpusas neturi liuoktelėti – pečiai, krūtinė, galva visą laiką viename lygyje. Tai sunkiau ir nemažai šokėjų glide’ų atlikimo metu nekrėipia į šią detalę dėmesio. O gaila, nes panaudojus šiuos patarimus, judesys atrodo tikrai efektingiau.

Waving – Kas gi nežino bangų. Būtent bangos derinyje su fiksacija ir yra vadinamas "electric boogie". Nors…joks tai ne boogie, o waving – vienas pagrindinių funk stilių. Pagrindinė idėja – imitacija to, kad po jūsų kūną persikelia banga arba energijos krešulys. Tiksliau, tai vizualinis efektas, o ne idėja. O idėjų waving turi daugybę, kaip ir stiliaus atšakų. Šios pakraipos ribose tebėra įprastos bangos ir exaggerated waves – plačios amplitudės bangos. Bounce waves – bangos, kai kiekvienas sąnarys, pro kurį praeina energija, pašoka lyg kamuoliukas ir tik po jo sugrįžimo pradeda dirbti sekantis kūno segmentas. Broken arm waves – bangos, kai, tarkim, vienos rankos judesys iliustruojamas kita ranka. Rock waves, arba wavetracing – banga su sekimu (sekimas nebūtinai turi būti atliekamas delnu) ir daug kitų. Iš tiesų kokybiškas waving atrodo labai patraukliai, bet, kad tai pasiektume, reikia nemažai laiko. Tiesiog reikia suvokti, kad, jei jūs, kaip gali atrodyti, išmokote "daryti bangą", tai nereiškia, kad išmokote ją daryti gerai. Bangos reikalauja ilgo ir atkaklaus darbo su izoliacija.

3D – informacijos apie šį stilių visai nedaug. Galima tik pasakyti, kad 3D yra strobing ir waving visuma, kai banga, praeinanti pro jūsų kūną, išsiskaido į didesnį taškų kiekį, nei sąnarių, per kuriuos ji praeina. Kitaip sakant, 3D – tai tas pats strobe waving, bet, galbūt, su keliom ypatybėm, apie kurias kolkas nutylima. Panašiai apie šį stilių buvo kalbama Mr. Wiggles forume. Taciau vistiek, skirtingi šaltiniai duoda skirtingus apibrėžimus. Pavyzdžiui, tinklalapyje www.dance.net šis stilius aprašomas beveik taip pat, kaip twist-o-fle. Taip pat ten rašoma, kad 3D – „tai kada jūs paeiliui judate trimis kūno dalimis, pagrinde galva, korpusu ir kojomis.“

Bopping – O-oo! Bopping – čia tai bent! Paslaptingas Boppin’Dre (Andre) šokėjo, ir LA Bopping crew stilius. Boppin’Dre mokiniai įkūre komandą, daugiausia praktikuojančią būtent šį stilių. Pats žodis "bopping" kilo nuo "botting" ir "popping" susivienijimo, iš ko jūs galite padaryti išvadą apie stiliaus turinį, atsižvelgiant į tai, kad "botting" – tai "robotting". Kitaip sakant, robotting – šokantis robotas. Ir pati pakraipa išsivystė iš roboto. Tačiau jei robotas – gan standus stilius, lėtas, su tikslia izoliacija, tai bopping daug dinamiškesnis. Pats Boppin’Dre sako, jog šokantis bopping juda taip, kaip judėtų androidas. Bopping atlikimo technika – paslaptis už septynių užraktų, apie ją mažai kas žino.

King Tut – visiems mums gerai žinomas stilius. Išvertus iš anglų kalbos king tut – "karališkasis riešas", kurio pirminė reikšmė – Senovės Egipto piešinių imitacija, vaizduojanti žmones įvairiose pozose. Šiam stiliui yra būdingi stataus kampo tarp kūno ir rankų,  peties ir dilbio, peties ir riešo, judesiai. Delnai tiesūs (arba „laiveliu“), pirštai kartu, kojos arba kartu, arba nustatytu kampu prie korpuso. Apie pirmą tutting šokėją mums nėra žinoma. Tačiau reikia iškart pasakyti apie atlikimo techniką – kada jūs kūnu ir rankomis piešiate įvairiausias geometrines figūras, jūs galite fiksuotis, tai ir bus pagrindinė technika (kaip ir popping‘e) arba ne, tačiau bet kuriame atvejyje kiekviena poza, kiekvienas kampas privalo patekti į muzikos ritmą. Tad, jei norite eiti į koją su pasauliu –  klausykite ritmo. King Tut kaip stilius atveria daugybę durų fantazijai ir nuostaibiai žiūrisi tiek atskirai, tiek derinyje su kitais stiliais.

Digits/Spiderman/Finger waving – Kas gi tai yra, visi tie „digits“ ir „spidermans“? Kažkada seniai Poppin‘Bete, Boogaloo Sam‘o brolis, The Electric Boogaloos komandos įkūrėjas, sukūrė stilių spiderman, kurio esmė – darbas rankų pirštais. Įsivaizduojate, kaip galima delnu pavaizduoti bėgiojantį vorą? Maždaug tokie pat judesiai ir yra laikomi „spiderman“ pagrindu. Digits – išskirtinai pirštų šokis. Tai yra jūsų delna ir pirštai atlieka tam tikrų judesių seką, ir žinoma, pagal muziką. Atverkite delną, ir pabandykite suspausti jį į kumštį, paeiliui suriečiant pirštus. Jeigu pas jus išėjo vėduokliškas judesis, reiškia jūs turite supratimą apie digits. Bet negalvokite, kad viskas yra taip paprasta. Kokybiškai atliktas, šis šokis atrodo tiesiog žavingai. Dėja šiandien jį galima pamatyti tik videoklipuose Internete. Savo laiku gyvavo net skyriai,  skirti liquid ir digits video. Tačiau dabar juos rasti nelengva. Finger waving kalba pats už save – tai bangos pirštais įvairiom kombinacijom ir sekom. Pasakyčiau, kad šios pakraipos ne naujokam, bet, jei jūs norite žymiai pakelti savo lygį, išmokite finger waving. Faktas, jog nevalingai žmogaus dėmesį apima ne visas šokėjas, o tik atskiros kūno dalys. Plaštakos ir pėdos labai daug reiškia. Todėl, įvaldę digts, padarysite didžiulį žingsnį į priekį.

Robot (botting) – supratimą apie tokį stilių kaip „robotas“, turi visi. Vienas iš botting(robotting) pakraipos įkūrėjų yra Amerikos mimas Robertas Šildzas. 70-aisiais televizijoje buvo, kuriame pantomimai įvairiuose siužetuose demonstravo savo sugebėjimus. Šou vadinosi Shields&Yarnell(Jarnel – Šildzo partnerė). Galbūt ši laida –  ne vienintelis stūmis šio stiliaus įkūrimui, bet šiaip ar taip, ji padarė didelę įtaką šokanciam jaunimui. Gal kaiptik todėl Robertas Šildzas laikomas vos ne gyva legenda ir turi gerą vardą tarp gerai funk istoriją žinančių žmonių. Pats jis, būdamas amžiuje, turi savo dizainerinę kompaniją, bet visgi suranda laiko didelio mąsto renginiams, tokiems kaip Freestyle Session ir Bboy Summit. Šildzo „Robotas“ – klasikinis, ir naudoja jis dimestop techniką, nors mūsų laikais tai nėra būtina. Apskritai, botting paslaptis yra dviejuose dalykuose. Technikos plane tai, žinoma, izoliacija. Visi judesiai turi būti maksimaliai izoliuoti vienas nuo kito. Kitais žodžiais, jei jūs, tarkim, pakeliate ranką, visi kiti, nevalingi, judesiai, turi būti pašalinti. „Izoliacija“ – pantomimo terminas, plačiau apie jį galima perskaityti tam tikruose šaltiniuose. Antroji paslaptis – pasaulėjauta. Pasak vieno žmogaus, šokti robotą reikia taip, kad žiūtint į jūs susiformuotų ne toks pojūtis, kad žmogus „bando pavaizuoti robotą“, o atvirkščiai, „robotas bando pavaizduoti žmogų, bet tam jam trūksta judesiu“. Citata netiksli, bet prasmė būtent tokia, ir jei įsidemėti, tai tikrai pagrindinis momentas. Yra dar kelėtas svarbių detalių. Kada žiūrovas žiūri į jūs bešokančius, jis pąsamoningai bando rasti, kuo jūs į robotą NEpanašus, nes jis supranta, kad iš tiesų jūs NEsate robotas. Todėl ir išeina, kad žiūrovas, net pats nenusimanantis, pats to nesuvokdamas, ieško klaidų. O dar ir dėmesys fiksuojamas ne ant kūno, o ant smulkesnių dėtalių, pavyzdžiui ant plaštakių, pirštų, ir žinoma, veido(akių).  Todėl šiom kūno dalim būtina skirti ypatingą dėmesį, o jei savo robotui suteiksite atitinkamą mimiką – galite save laikyti profesionalu.

 

Hitting/Ticking – Abu šie terminai slepiai savyje dvigubą reikšmę. Iš vienos pusės, jie numano tai, kas yra vadinama „fiksacija“, t.y. staigus raumenų susitraukimas ir paskui ryškiai, arba neryškiai matomas stūmis. Iš kitos pusės, „ticking‘u“ galima pavadinti ir savo šokio pakraipą. Tada mes turėsime omeny tai, kad šokėjas naudoja staigius raumenų susitraukimus ne pradžioj arba judesio pabaigoje, o jo metu. Kitais žodžiais, „ticking“ –  tai kaip ir „strobing“, tik sklandus ir su fiksacija. Taigi, jei jūs, tarkim, pakeliate ranką, panaudojus stroboskopinį efektą, jūs darote tai taip: (staigiai į viršų) – (pauzė) – (staigiai į viršų) – (pauzė). Tickinge panašus judesys bus toks : (grakščiai į viršų) – (tick) – (grakščiai į viršų) – (tick), kur tick – tai labai greita ir tiksli fiksacija. Žinoma, judesių rinkinys čia neapribotas, taigi nebūtina apsiriboti rankų kilnojimu ir nuleidimu.

Strutting – Kaip stilius numato charakterinius persikėlimus, t.y. judesius kojomis. Kaip jūs pastebėjote, jau ne pirmas stilius, kurį tiksliau būtų pavadinti judesiu. Tačiau ne – žilabarzdžiai tėvai-įkūrėjai linkę viską vadinti stiliais. Persikėlimų esmė tame, kad pilnas žingsnis skirstomas į kelius mažus žingsnelius. Sakykime, jūs stovite, dešinė koja priekyje, kairė atgal, korpusas vidury. Įprastoje eisenoje jūs kūno svorį perkeliate ant dešinės kojos ir žengiate kaire pilna žingsnį taip, kad ji atsiranda priekyje, o kairė koja už nugaros. Paprasčiausias strutting numanys, kad pradžioje jūs pristatysit kairę koją prie dešinės, o jau paskui žengsite pirmyn. Tokiu būdu, jūsų žingsnis dalijasi į dvi puses. Žinoma, galima jį padalinti į dar smulkesnius segmentus. Galima čia pridėti ticking (korpuso fiksaciją) arba dimestop kiekvienam smulkiam žingsneliui.

Saccin‘ (Sacramento style) – Sprendžiant iš pavadinimo, stilius gimė kažkur Sakramento. Saccing, vėl gi, numato būdingus kojų persikėlimus kartu su fiksacija. Jūs turbūt jau supratote, kas yra saccin‘. Poza A : dešinė koja atgal, kairė priekyje, korpusas viduryje, kūno svoris ant abiejų kojų. Poza B : viskas tas pats, tik kojos pasikeičia vietomis. Žingsnio procese pradžioje juda ta koja, kuri priekyje. Ji persikelia atgal, ir tada kita koja žengia pirmyn. Pasikartosime, jog kūnas lieka vietoje, tai yra žingsniai atliekami be tiesioginio nukėlimo.

Filmore – Filmore kaip pakraipa ima pavadinimą iš Filmore street Los Andžele. Tikslaus šio stiliaus aprašymo jūs beveik niekur nerasite, tačiau jei pamatysite bešokanti šiuo stiliumi šokėją, tai tikriausiai galėsite jį identifikuoti. Filmore,  atliekamas popping‘o procese, numato judesius rankomis, besilaikant tikslių kampų. Nepainiokite king tut su Filmore, jie neturi nieko bendro. Tiesiog rankos arba tiesios, arba sulenktos tiesiu kampu. Pateikta analogija su kareiviais, marširuojančiais su šautuvais parade. Ir vėl gi, geriausias būdas sužinoti daugiau ape šį stilių – paieškoti klipų internete.

Popping – Popping yra kaip atskiras šokių stilius ir kaip vadinamasis umbrella term, t.y. bendras visų funk stilių terminas. Tačiau naudoti jį, kaip bendrą terminą, visgi klaidinga. Vadinti „viršūnes“ popping‘u, o „viršutinius“ popperiais – tai, kaip sakoma, uneducated speech (bemokslių kalba).  Nors dauguma žmonių taip ir vaadina šokėjus – popperiais, o ne taip, kaip siūlo kiti – mat, jei tu darai bangas – tu „waver“, jei „king tut“ – „tutter“. Taigi, popping, kaip vienas iš funk‘o stilių, numato ritminį visų pagrindinių kūno dalių raumenų susitraukimą pagal muziką, kuriantį krūptelėjimo efektą („pop“, „hit“ ar kitaip). Prie to jūs laisvai persikeliate visoje šokių aikštelėje ir jūsų kūnas erdvėje įgauna įvairiausias pozas/padėtis. Apskritai popping‘o proceso esmė ir yra pozų kaitoje pagal ritmą greta popsinės fiksacijos: į (bum – bum – bum – bum) eina (fiks poza fiks poza fiks poza fiks). Pagrindinė muzika popping‘ui – funk. Popping turi bazinių judesių rinkinį, tokių kaip „fresno“ ir t.t. Pats popping visai nepanašus į tai, ką mes pripratę vadinti „viršutiniu breiku“.  Vis dėlto, popping – labiausiai paplitęs funk stilius. Jo kūrėju laikomas Sam Solomon.

Boog (boogaloo) – aprašinėti Boogaloo be galo sunku. Jo tėvas taip pat yra Sam Solomon (Boogaloo Sam). Boogaloo Sam šoko namie, savo malonumui, šoko pagal funk’а. Bet jis nežinojo, kaip pavadinti šį stilių. Vieną dieną užėjo jo dėdė. Ir, pamatęs jį bešokantį, pasakė : "O, tu šoki Boogaloo? Geras!" Sam nustebo, nes nežinojo, kas yra Boogaloo. "-Boogaloo tai toks šokis, kada tu užleidi muziką ir tarsi susilieji su ja, prisitaikai prie jos." Po stiliaus atsiradimo susikūrė komanda, pasivadinusi Electric Boogaloos – visų funkstyles ikūrėjai. Į ju gretas įeina Mister Weaggles, Sugar Pop, Poppin’ Pit, Boogaloo Sam, Sean Boog, Skeeter Rabbit, kurio su mumis, dėja, jau nėra. Daugelis mačiusių jį atliekantį Boogaloo laikosi nuomonės, kad išmokti šokti šį stilių, kaip jį šoka Sam, tiesiog neįmanoma. Boogaloo – labai grakštus stilius, charakterizuojamas tuo, kad kūnas įgauna neįprastas pozas ir daro grakščius perėjimus tarp jų. Vieni iš bazinių judesių yra taip vadinamieji boogaloo rolls, pažodžiui „perritimai“. Tai nereiškia kad kažkas voliojasi ant grindų – tiesiog tai skirtingų kūno dalių sukiojimasis – kojų (leg rolls), klubų (hip rolls), krūtinės (chest rolls) ir taip toliau. Atlikimo metu rolls kartais sukuria bangos iliuziją, tačiau tai ne bangos. Jei jums pavyks atsisiųsti demonstracinius video iš oficialaus The Elctric Boogaloos tinklalapio, pamatysite tikrąjį boogaloo.

Snaking – Stilius, jungiantis savyje keletą stiliaus atšąkų. Snacking buvo sukurtas Mysterious Poppers komandos nario fanko kultūros kilimo laikais. Šio kolektyvo šokėjai, tokie kaip King Snake, King Python, turėjo arsenale kiekvienas savo snacking versiją. Labiausiai paplitusia tarp jų ir, galima pasakyti, tapusia viso stiliaus „vizitine kortele“, tapo „kobra“. Jei duoti jai apibrėžimą – tai sunki, daug elementų turinti banga. Kobros prasmė yra vienalaikis galvos, pečių, krūtinės (į kitą nuo galvos pusę), klubų sukiojimasis, o kojų darbe, kada sukiojimosi  metu apačioje atsiduria dešinysis petis, jūs sulenkiate dešiniąją koją, tokiu būdu išstatant kelią pirmyn, o jei apačioj kairysis petis – atvirkščiai.

Slowmo – slow motion trumpinys – sulėtintas judėjimas – tai stilius, kurį galima pamatyti pasinaudojus video leistuvu su sulėtinto atkūrimo funkcija. O apie turinį jūs jau tikriausiai supratote – tai vis ta pati imitacija. Šiame stiliuje – sulėtinto video arba kino juostos atkūrimo. Kokybiškai atliktas slowmo atrodo labai efektingai. Pavyzdžiui, kažkuriuo šokimo momentu jūs galite staigiai sulėtėti į muzikos ritmą ir pakartoti jau atliktus judesius, tik lėčiau, o paskui staigiai pagreitėti, arba atvirkščiai, sulėtėti iki pilno sustojimo. Svarbiausia – sekti ritmą. Ir, žinoma, atkreipkite dėmesį į tas pačias smulkias dėtales, kaip ir botting‘e, kadangi, sakykim, „sulėtinus“ visą kūną, bet ne sulėtinus pėdų, plaštakų ir galvos, jūs sugadinsite visą efektą.

Straipsnį vertė:

Anna Avanesova